SAULĖS DARBAI

Tyliai šlamančių medžių poros 
Svyrinėja lauko gale. 
Juos užlieja laimingas oras, 
Visagalės saulės galia.

Ji nuglosto žydinčią liepą, 
Jai paduoda viedrą vandens, 
Ji didžiuliam ąžuolui liepia 
Jai uždėt rankas ant liemens.

Nuramina raudančią žolę 
Jos ranka šilta ir švelni, 
Užaugina žuvį gražuolę 
Ežerų žydram šuliny.

Lieja šviesą lekiančios svirtys, 
Vėjai veža aukso ratus, 
Ir prasiveria žalios širdys, 
Ir nuo medžių teka medus 
Į visus pasaulio kraštus.




SIDABRINIAI LIETŪS LYJA

Begaliniai, sidabriniai, 
Krištoliniai lietūs lyja, 
Laisto rūtą, laisto mėtą, 
Laisto rožę ir leliją.

Laumė juostą pakabina 
Kaip vainiką — danguje. 
Veršis šokdamas mėgina 
Nuo dangaus nutraukti ją.

Piemenėliai, į miškus, 
Į lankas ir į laukus 
Bėkit, rėkit ir dainuokit, 
Su jaunom karvytėm šokit, 
Su lakštingalom giedokit:
Jau pavasaris pas mus!




ČIURLIONIS

Tarytum ežero dugne nugrimzdęs klonis, 
Kur liūdi žaluma pavargusioj mėlynėj, 
Nutilo sienose žaliuojantis čiurlionis,
Ir žiba fosforu vijokliai vandeniniai.

Čia amžiai baigėsi, čionai sustojo laikas, 
Pražydo pasakoj karališki pelėsiai. 
Į pienę miegančią vos gimęs žydras vaikas 
Rankas užsnūdusias pro žalsvą miglą tiesia.

Žvaigždynų soduose, kur sidabrinės lingės 
Beveik nesisupa, kur pumpurai nesprogsta, 
Ant svyrančių šakų linguojas žvaigždės tingios 
Ir mėnesio šviesoj numirusioj prinoksta.

Tylus švytėjimas pražydusios nirvanos 
Sutirpsta rūbuose medūzos krištolinės, 
Ir ūžiančiom gelmėm kartoja Okeanas 
Galingą ilgesį dainuojančios undinės.




VASAROS DIENA

Derlingi Vasaros plaukai 
Kviečių bangom į žemę krito. 
Tu rankoj degančioj laikei 
Akordus apgaulingo ryto.

Auksinės žirklės tingiai kirpo 
Dangaus avis. šnerėjo varpos. 
Aukštoj tyloj kaip vėjas tirpo 
Nebijančios numirti arfos.

Upelis bėgo pagal liepą, 
Virpėdamas visom stygom. 
Undinė juokdamasi liepė 
Pašokt melodijom nuogom.

Klajūnas muzikas girdėjo 
Balsus dangaus, vandens ir javo 
Ir juos simfonijon sudėjo, 
Ir ji šlamėjo ir žaliavo.