PAVASARIO AKVARELĖ

Pavasaris grįžta į sodžių,
Pavasaris dundantis, jaunas...
Ir, spindulius gerdamos godžiai,
Kaštonų spurgelės jau kraunas.

Gležnučiai minkšti katinėliai
Žilvičių šakelėmis sliuogia.
Šnekučiai, anksti atsikėlę,
O čiauška, o šneka, o suokia...

Iš dirvos patižusio grumsto
Išnirę želmens šepetėliai,
Upelis tamsokas ir drumstas
Pūškuoja pavasario smėliu.

Papieviuose pienės pabyra,
Ir stypčioja gandras po plynę.
Vaikiūkščiai sau kapstos po žvyrą
Ir pučia žilvičio birbynę.

Ir taip, kur akim beužeisi,
Tiek nuotaikos, saulės ir oro,
Kad žemė žaliai apsitaisė
Ir vaisių auginti panoro.

Pavasaris grįžo į sodžių —
Pavasaris dundantis, jaunas...
Ir, spindulius gerdamos godžiai,
Kaštonų spurgelės jau kraunas.