|
|

IEMĄ
Kur pavelgsi, visa balta.
Gal ir saulei kartais alta.
Ot, kad ji atbėgtų čia,
Kailiniais apgaubčiai ją.
Ant krosnies man jų nereikia.
Ką gi ten tas vėjas veikia!
A, jis baldos į duris,
Mano, gal atidarys.
Ne, vyruti, neįeisi.
Leisiu — alčio man priveisi,
Dėl tavęs drėbėk paskui.
Girdi, durys apsukui.
Bet ir kvaias, patikėjo —
Jau pas langą subarkėjo.
Barkink sveikas dar labiau —
A tavęs nebebijau.
|