|
|

RUDENĖLIS
Rausta rausta putinėlis,
Obelėlė jau geltona.
Neria tinklą rudenėlis —
Sidabrinį, ploną, ploną...
Tokį lengvą, tokį skaidrų,
Kaip saulytės spindulėlį;
Pievą, miką, lauką braido,
Gaudo maą vabalėlį.
Ir vis gąsdina bitelę
Ir lengvute petelikę.
Nuo altos alnos prie kelio
Dobiliukai jau pablyke...
Prie vagos dar prisiglaudę
Ramunėlės baltos ydi,
Tankumynėj miko snaudia
Epuėles pasiklydę.
Lyg mai takeliai tirpsta
Baltos gulbės, baltos ąsys...
Tėvikėlės soduos sirpsta
Rudenėlis geltonasis.
|