VASAROS PASAKA

Praėjo vasara kaip pasaka
žaliom paežerėm,
tyli ir susimąsčiusi,
parimus ties gelmėm.

Ar tik ne mes tą vasarą 
klajojom pakraščiais,
širdy ieškojom pasakos 
su lūkesčiais skaisčiais?

Ji kaip papartis paprasta,
kaip ašara skaidri,
ta mūs gražioji vasara
birželio vidury.

Ji širdyje išsiskleidė,
kad vos gali apimt,
ir buvo tokia didelė
nauja skaisčia viltim.

Klestėk, žalioji vasara,
laukais ir pabariais,
o tu, gražioji pasaka,
kaip žiedas išsiskleisk.